Eftir Derek White

 

 

 

UPPRUNI NAFNSINS

 

Nafniš “Palestķna” vekur fyrst athygli okkar ķ enskri biblķužżšingu frį 17. öld, sem kennd er viš Jakob konung. Žar segir ķ 2. Mósebók 15:14: “Žjóširnar heyršu žaš og uršu felmtsfullar, ótti gagntók ķbśa Palestķnu.”  Žetta nafn kemur einnig fyrir ķ sömu žżšingu ķ spįdómsbók Jesaja, 14:29-31 og ķ spįdómsbók Jóels, 3:4 (3:9 ķ ķsl. śtg.), en hin rétta žżšing ķ öllum tilvikum er Filistea, žar sem hér er veriš aš tala um landsvęšiš Filisteu, sem er landręma ķ Kanaanlandi, viš strönd Mišjaršarhafsins, žar sem Filistar bjuggu. Oršiš Filistea ķ 2. Mósebók 15:14, er einmitt notaš um žessa landręmu viš hafiš.

Hebreska oršiš ‘pelesheth’ sem menn hafa hér žżtt sem “Palestķna”, žżšir aš velta eša fęra til. Žetta lżsir nokkuš vel žjóšflokki Filista, sem tók sér žarna bśsetu en uppruni hans er óljós. Ķ 10. kafla 1. Mósebókar, er ęttartala afkomenda Nóa og žar eru Filistar flokkašir meš Kaslśkķtum (Egyptum). Filistar fluttust, lķklega frį eynni Krķt og settust aš ķ Kanaanlandi nįlęgt 1175 f. Kr. Žeir settust aš į sléttlendi viš hafiš sem kallast Shephela og byggšu borgirnar Gasa, Asdód, Askelon, Ekron og Gat. Eftir 8. öld f. Kr., finnast engin merki um tilveru žessa žjóšflokks. Samt sem įšur er nafniš “Palestķna” (land Filista) dregiš af nafni žessa horfna žjóšflokks. Žaš liggur žvķ ķ augum uppi, aš nżlegir innflytjendur į žessu sama landsvęši, sem kalla sig Palestķnumenn, eiga ekkert skylt viš hina fornu Filista og flestir žeirra geta ekki heldur rakiš ęttir sķnar til ęttfešra Araba.

 

Žótt bękur og rit sem fjalla um land Hebrea, landiš Ķsrael, hafi oft notaš oršiš “Palestķna”, var žetta orš ekki til į hinu biblķulega tķmabili, žvķ oršiš kemur fyrst fram įriš 135 e.Kr. Į dögum Jesś, var talaš um landiš sem ‘Eretz Israel’, Ķsraelsland (Matteus 2:20-21, 10:23). Mörg landakort ķ Biblķum, sem sżna Palestķnu į dögum Krists, eru žvķ aš nota rangnefni. Žaš var fyrst įriš 135 eftir Krist, sem Rómverjar hófu aš nefna landiš “Sżrlensku-Palestķnu”. Žetta nafn viršist žó lķtiš hafa veriš notaš af žeim sem sķšar komu. Žaš į bęši viš um hina tyrknesku Ottómana, sem köllušu landiš “Sušur-Sżrland” og Araba, sem jafnvel eftir įriš 1948 heimtušu aš nafniš Sušur-Sżrland vęri notaš įfram.

 

Svo viršist sem Bretar hafi fyrst og fremst stašiš fyrir žvķ, aš endurvekja notkun nafnsins “Palestķna”, en fyrir tilverknaš žeirra, kemur žetta nafn aftur ķ almenna notkun um mišja nķtjįndu öld. Žį veršur nafniš “Palestķna”, samheiti viš Kanaanland eša Landiš helga, jafnt hjį rithöfundum Gyšinga og kristinna manna, žótt žaš hefši į žeim tķma ekki žį Arabķsku eša “Palestķnsku” žjóšernistengingu, sem viš žekkjum ķ dag. Žaš er fyrst eftir upphaf fyrri heimsstyrjaldar og fall Tyrkjaveldis įsamt tilkomu Balfour yfirlżsingarinnar įriš 1917, aš žetta nafn fer aš hafa verulega pólitķska žżšingu. Af žeim sökum hefst žaš tķmabil, sem viš žurfum aš skoša nįnar, įriš 1917.

 

 

 

 BALFOUR YFIRLŻSINGIN

 

2. nóvember įriš 1917 gaf breska rķkisstjórnin śt hina vel žekktu
Balfour yfirlżsingu, meš bréfi til Rotschild lįvaršar, žar sem segir:

 __________________

                                                                                                               Utanrķkisrįšuneytiš,

                                                  2. nóvember 1917

    Kęri Rotschild lįvaršur,

 

     Žaš er mér mikil įnęgja fyrir hönd rķkisstjórnar hans hįtignar,

 aš koma į framfęri viš žig eftirfarandi yfirlżsingu um samhug
meš vęntingum gyšinglegs Zķonisma, sem hefur veriš lögš fram
og samžykkt af rķkisstjórninni.

 

     “Rķkisstjórn hans hįtignar horfir meš velžóknun į stofnun žjóšarheimilis gyšingažjóšarinnar ķ Palestķnu og mun gera žaš sem ķ hennar valdi stendur til aš aušvelda framgang žess verkefnis og tekur skżrt fram, aš ekkert veršur gert sem mismunaš gęti borgara- og trśarlegum réttindum nśverandi samfélaga ķ Palestķnu, sem ekki eru byggš Gyšingum, né žeim réttindum og žeirri stjórnmįlastöšu sem Gyšingar njóta ķ öšrum löndum.”

 

     Ég vęri žakklįtur, ef žś mundir koma žessari yfirlżsingu į
framfęri viš Zķonistasambandiš.

 

            Yšar einlęgur,

 

           Arthur James Balfour

            (sign)

 

 

  Ķ jślķ įriš 1922, samžykkti Žjóšabandalagiš umbošssįttmįla, žar sem Bretlandi var fališ aš fara meš umbošsstjórn ķ Palestķnu og žar įtti aš koma įtti į fót  žjóšarheimili fyrir gyšingažjóšina.


Umbošssįttmįli Žjóšabandalagsins
Texti skjalsins į ensku
(Avalon gagnasafniš)


Žaš landsvęši sem hér um ręšir, tók yfir allt nśverandi Ķsrael, aš Gólanhęšum, Gasa og “Vesturbakkanum” meštöldum og auk žess allt nśverandi landsvęši Jórdanķu. (Sjį kort 1)

 

 

Umbošsstjórnarsvęši breta, kallaš Palestķna

 

Svęšinu skipt ķ tvennt

 

Kort 1.

Kort 2.

 LANDINU SKIPT

 

Skömmu sķšar tóku Bretar meš samžykki Žjóšabandalagsins, įkvöršun um aš skipta umbošsstjórnarsvęšinu. 77% af landinu sem įšur įtti aš vera landsvęši Gyšinga var gefiš emķr nokkrum Abdullah aš nafni. Til aš uppfylla žjóšernisįhugamįl Araba, įtti Abdullah aš koma į fót arabķskri sjįlfsstjórn į svęšinu. Žetta landsvęši var nefnt Trans-Jórdanķa. (Sjį kort 2)

 

Innflutningur Gyšinga var bannašur til austurhluta umbošsstjórnarsvęšisins (Trans-Jórdanķu) og ašeins leyfšur ķ vesturhluta Palestķnu, vestan Jórdanar. Um sama leyti voru Gólanhęšir, sem upphaflega tilheyršu umbošsstjórnarsvęši Breta, fluttar yfir į umbošsstjórnarsvęši Frakka (nśverandi Sżrland m.m.). Įriš 1946 tóku Bretar įkvöršun um aš veita Trans-Jórdanķu fullt sjįlfstęši, en Abdullah sem žį kallaši sig konung, lét įriš 1950 breyta nafni landsins ķ Jórdanķu.

Ķ nóvember įriš 1947, var samžykkt į žingi Sameinušu Žjóšanna aš skipta landsvęšinu vestan įrinnar Jórdan ķ annaš Arabarķki og rķki fyrir Gyšinga. Žaš žżddi aš Gyšingar įttu ašeins aš fį 12% af hinu upphaflega žjóšarheimili sķnu. Samžykkt Sameinušu Žjóšanna įriš 1947, gaf Aröbum ķ raun 88% af žvķ landsvęši, sem Gyšingum hafši upphaflega veriš heitiš, bęši af Bretum og Žjóšabandalaginu.

Ķsrael 1949 - 1967

Kort 3.

Gyšingar samžykktu aš taka viš žessu sundurtętta og óverjandi landsvęši sem heimalandi, en Arabar höfnušu sķnum hlut. Žann 15. maķ įriš 1948, var lżst yfir sjįlfstęši Ķsraelsrķkis og daginn eftir geršu hersveitir fimm Arabarķkja, ž.e. Egyptalands, Jórdanķu, Sżrlands, Lķbanons og Ķraks, įrįs į hiš nżstofnaša rķki, ķ žvķ augnamiši aš eyša žessu gyšingarķki og reka Gyšingana ķ sjóinn. Žaš er algjört kraftaverk, aš Gyšingar skyldu nį aš snśa herjum Araba til baka og vopnahléslķnan sem komiš var į, įriš 1949 myndar nśverandi markalķnu milli Ķsraels og svokallašs “Vesturbakka” og Gaza. (Sjį kort 3)

Įriš 1950 tóku yfirvöld ķ Jórdanķu einhliša upp į žvķ, aš innlima ķ rķki sitt landsvęšiš sem žau hersįtu vestan įrinnar Jórdan (Jśdea og Samarķa). Žessi innlimun var ekki višurkennd af neinum, nema Bretlandi og Pakistan (žessi įkvöršun var ekki višurkennd af neinu öšru Arabarķki). Til aš auka trśveršugleika žessarar einhliša įkvöršunar, gįfu Jórdanir landsvęšinu nżtt nafn og köllušu žaš “Vesturbakka”.

Vegna yfirvofandi innrįsar grķšarlegs herafla Egypta į Sķnaķ, en žeir  höfšu einnig fengiš loforš um hernašaržįttöku Sżrlendinga og Jórdana, žį gerši flugher og landher Ķsraels įrįs ķ jśnķ įriš 1967 į stöšvar egypska hersins og žegar žeir höfšu veriš sigrašir, voru innrįsarherir Sżrlendinga og Jórdana yfirbugašir. Rķkisstjórn Ķsraels, hafši hvatt Hussein konung Jórdanķu, til žess aš taka ekki žįtt ķ strķšinu og fullvissaš hann um žaš, aš žį myndi Ķsrael ekki rįšast į Jórdanķu. Hussein konungur, taldi sig hins vegar hafa hér įgętt tękifęri til žess aš stękka rķki sitt į kostnaš Ķsraels og hóf įrįs inn ķ Ķsrael. Ķ žeim bardögum sem af žessu hlutust, žį tók Ķsraelsher austurhluta Jerśsalem og rak Jórdanska herinn burt śr Jśdeu og Samarķu aš įnni Jórdan. Ķsraelsmenn fóru ekki aš dęmi Jórdana, aš innlima Jśdeu og Samarķu ķ land sitt, heldur settu landsvęšiš (svokallašan Vesturbakka) undir stjórn hersins, sem einnig įtti aš halda žar uppi naušsynlegri öryggisgęslu. Į sama tķma var Gasaströndin tekin undan stjórn Egypta og Gólanhęšir undan stjórn Sżrlendinga.

Afleišingin var sś, aš nafniš “Palestķna” hvarf śr landafręši Miš-Austurlanda, sem raunverulegt nafn į skżrt afmörkušu landsvęši.

 

PALESTĶNUMENN?

 

Žaš er eftirtektarvert, aš allt til įrsins 1948 voru žeir Gyšingar sem bjuggu į landsvęšinu milli įrinnar Jórdan og Mišjaršarhafs, kallašir “Palestķnumenn” eša “Palestķnu-gyšingar”. Arabar og żmsir ašrir sem einnig bjuggu į svęšinu, vildu ekki nota oršiš “Palestķnumašur”, žvķ žaš vķsaši til ķbśa af gyšinglegum uppruna. Žeir sem töldu sig vera af arabķskum uppruna kusu fremur aš vera einfaldlega kallašir Arabar. Ķ maķ įriš 1948, hófu Gyšingar réttilega aš kalla sig “Ķsraelsmenn” og ķbśar Jórdanķu, köllušu sig Jórdanķumenn. Žeir sem bjuggu ķ Jśdeu og Samarķu žegar Abdullah, innlimaši landsvęšiš og nefndi žaš “Vesturbakka”, köllušu sig Jórdanķumenn eša jafnvel “Vesturbakkabśa”. Žeir höfšu engan įhuga į lįta kalla sig “Palestķnumenn”, né sżndu žeir minnsta įhuga į sjįlfstęši. Į žeim 19 įrum, sem Jórdanķumenn hersįtu landsvęšiš, varš ekki vart viš neitt frumkvęši frį ķbśunum til žess aš öšlast sjįlfstęši.

Į įrunum 1948/1950 varš “Palestķna”, sem nafn į landsvęši śrelt, žvķ nöfnin Ķsrael og Jórdanķa tóku algerlega viš, žar sem ķbśarnir uršu żmist Ķsraelsmenn eša Jórdanir. Jafnvel arabķskir ķbśar Jśdeu, Samarķu og Gasa, sem Ķsraelsmenn stjórnušu, höfšu engan įhuga į aš lįta kalla sig “Palestķnumenn” eša óska eftir sjįlfstęši. Hvernig stendur žį į žvķ, aš nś į seinni įrum, er nafniš “Palestķna” notaš svo ótępilega um žann hluta Ķsraels, sem heitir Jśdea og Samarķa?

Stašreyndin er sś, aš nafniš “Palestķna” hefur veriš nżtt, sem įróšursvopn fyrir Arabarķkin og sérstaklega fyrir PLO og žęr fylkingar sem fylgja žeim aš mįlum. Ķ reynd er žaš svo, aš endurupptakan į nafninu “Palestķna” og tenging žess viš mįlstaš Araba (sérstaklega eftir stofnun PLO į 7. įratugnum), er eitt af stęrstu og įhrifarķkustu įróšursbrögšum aldarinnar. Žetta er ein tegund įróšurstękni, sem nżtir ašferš sem kallast “stóra-lygin” (the big lie). Žessi ašferš var listilega nżtt af Žżskalandi Nasismans (og Bandamönnum einnig) ķ įróšursstrķši sķšari heimsstyrjaldar. Grundvallaratriši žessarar įróšursašferšar byggir į žvķ, aš ef lygin er nógu stór, hrópuš meš nęgilega hįvęrum hętti og endurtekin nęgilega oft, žį muni meirihluti fólks trśa henni į endanum. Hitler og Göbbels, mestu įróšursmeistarar aldarinnar uppgötvušu įkvešiš lögmįl, sem felst ķ žvķ aš eftir žvķ sem lygin er stęrri, er lķklegra aš henni verši trśaš. Žessi įróšursašferš er afar skilvirk og ķ dag er hśn nżtt af óvinum Ķrsraelsrķkis til fullnustu. Viš skulum ašeins lķta į žaš, hvernig žetta hefur veriš gert. Žar koma til sögunnar samtökin PLO og stofnsįttmįli žeirra.

 

FRELSISSAMTÖK PALESTĶNU (PLO)

 

Frelsissamtök Palestķnu (PLO) voru stofnuš ķ Kaķró įriš 1964, undir verndarvęng Arababandalagsins og var ętlaš aš vera samband hópa, sem höfšu žaš markmiš aš eyša Ķsrael meš vopnašri barįttu og stofna ķ stašinn “Lżšveldiš Palestķnu”. Markmiš samtakanna eru talin upp ķ stofnsįttmįlanaum, en žrįtt fyrir aš Yasser Arafat hafi oft žóst ętla aš breyta honum ķ mildari įtt, er hann nįnast óbreyttur ķ dag.

Upp frį žessu, nżttu Arabarķkin afar skilvirkar ašferšir, aš hluta til meš ašstoš Vesturlanda, til aš koma į framfęri žeirri žjóšsögu aš til vęri landiš “Palestķna”, sem hefši veriš heimaland “palestķnsku” žjóšarinnar frį örófi alda og “Palestķnumenn” vęru upprunalegir ķbśar landsins og réttmętir eigendur žess, en hefšu nś veriš beittir órétti af  Ķsraelsmönnum.

Hér er stutt dęmi um žaš hvernig Arabar hafa ķ seinni tķš haldiš žessari žjóšsögu į lofti:

“Palestķna var heimaland Araba jafnvel įšur Arabar/Mśslimar tóku žar völdin į sjöundu öld. Arabar voru upprunalegir ķbśar og rįšamenn landsins. Kanaanķtar voru Arabar, Filistar voru Arabar, Amorķtar voru lķka Arabar. Gyšingar réšu landinu ašeins ķ stuttan tķma į dögum Davķšs og Salómons, en žeir misstu svo völdin og hurfu ķ hafsjó Araba. Gyšingar nśtķmans eru žvķ ekki afkomendur hinna fornu Gyšinga”!

Viš skulum stuttlega lķta į žessar nśtķma įróšurs-žjóšsögur.

 

ŽJÓŠSÖGURNAR UM PALESTĶNU

 

Ķ fyrsta lagi, žótt žeir sem ķ dag kalla sig “Palestķnuaraba”, žykist vera afkomendur hinna upprunalegu ķbśa landsins sem bjuggu žar fyrir 3.000 įrum eša afkomendur hinna upprunalegu ęttfešra “Semķta”, žį eru “Palestķnumenn” ķ reynd afar sundurleit blanda af żmsum žjóšernum. Til dęmis Persar, Grikkir, Rómverjar, Mongólar, Noršur-Evrópumenn, Arabar, Egyptar og Tyrkir, sem hafa komiš inn ķ landiš gegnum aldirnar meš hverri flóšbylgjunni į fętur annarri af innrįsum og ašflutningi. Blöndun žjóšflokkanna gerir žaš aš verkum, aš žaš er nįnast śtilokaš aš benda į nein raunhęf tengsl nśverandi ķbśa “Palestķnu” viš hina upprunalegu “Semķta”. Ķ ljósi sögunnar er žessi kenning er žvķ afar ólķkleg.

Ķ öšru lagi halda Arabar žvķ fram, aš “Palestķnumenn” eigi tilkall til landsins vegna langra sögulegra tengsla og žeir hafi ķ reynd bśiš ķ landinu frį “ómunatķš”. Žessi stašhęfing er meingölluš. Stęrsti veikleikinn felst ķ innflęši af fólki frį nįgrannarķkjunum, sem hefur įtt sér staš sķšustu tvęr aldir og strķšir gegn žeirri stašhęfingu aš rętur “Palestķnumanna” séu eingöngu ķ “Palestķnu”. Viš getum byrjaš į innrįs Napóleons ķ “Palestķnu” og ķ kjölfariš kom innrįs Mśhamešs Alķ į įrabilinu 1831 – 1840, en žį var töluveršur innflutningur af bęndum frį frį Egyptalandi. Įriš 1831, fluttust 6.000 egypskir bęndur til Akko og settust žar aš. Mśhameš Ali, hafši žį stefnu aš dreifa Egyptum um allt landiš bęši til žéttbżlisstaša og einnig til sveita og žannig uršu til byggšir Egypta ķ Huladalnum, Bet-Sheandalnum og einnig ķ Jórdandalnum.

Egyptar voru ekki einu innflytjendurnir. Įriš 1860 kom allstór hópur Alsķrmanna frį Damaskus og settist aš į Safed svęšinu og ašrir Alsķrmenn stofnušu byggšir ķ nešanveršri Galķleu um svipaš leyti. Yfirvöld Ottómana (Tyrkja), hvöttu Cirkassa til aš flyta til landsins og Drśsar fluttu sig óbošnir frį Lķbanon. Feršamenn frį Evrópu į 19. öld segja frį žvķ aš mešal ķbśa landsins sé aš finna Tyrki, Kśrda og Bosnķumenn.

Žaš er athyglisvert aš lesa orš E.G.W. Masterman, sem starfaši fyrir samtök Gyšinga ķ London, en hann minnir Zķonista į eftirfarandi įriš 1914:

“Žótt nś eigi sér staš töluveršur brottflutningur Araba til Amerķku, žį hafa bestu svęšin til bśsetu  ķ ‘Palestķnu’ , žegar veriš byggš fólki frį żmsum löndum. Žar eru byggšir Mśslima, Alsķrmanna, Bślgara, Cirkassa og Tyrkja vestan viš įna Jórdan, aš ekki sé minnst į aukiš landnįm Žjóšverja.”

 

Innflutningur Araba til “Palestķnu” hófst fyrst fyrir alvöru eftir fyrri heimsstyrjöld. Į įrabilinu 1922-1931, voru ólöglegir innflytjendur um 12% af heildarfjölda Araba į svęšinu. Ķ skżrslu svokallašrar Hope-Simpson nefndar įriš 1930, er eftirfarandi stašhęfing: “Žaš į sér staš stjórnlaus innflutningur ólöglegra innflytjenda frį Egyptalandi, Trans-Jórdanķu og Sżrlandi.”

Žaš er kaldhęšnislegt, aš į mešan bresk yfirvöld takmörkušu innflutning Gyšinga, žį var lķtiš gert til žess, aš stöšva ólöglegan innflutning frį Arabarķkjum inn ķ landiš. Seint į fjórša įratugnum, žegar Gyšingar ķ Žżskalandi og Austurrķki voru ķ mikilli lķfshęttu, žį var žeim ekki hleypt inn ķ landiš, en į sama tķma var landiš sķšur en svo lokaš fyrir žśsundum af ólöglegum innflytjendum Araba.

Churchill benti réttilega į žetta įriš 1939:

“Fjarri žvķ aš vera ofsóttir, žį hafa Arabar flykkst inn ķ landiš og fjölgaš sér miklu meira en Gyšingar hafa haft tök į aš auka fjölda Gyšinga.”

 

Og aftur ķ ręšu ķ nešri deild breska žingsins 26. janśar įriš 1949 segir Churchill:
“Sķšustu 25 įrin hefur fjöldi Gyšinga ķ Palestķnu tvöfaldast eša rśmlega žaš, en žaš į einnig viš um ķbśafjölda Araba į sömu landsvęšum. Eftir žvķ sem Gyšingar unnu aš žvķ aš endurbyggja landiš, rękta appelsķnulundi, žróa vatnskerfi, rafkerfi o.ž.h., žį hefur sķvaxandi fjöldi Araba einnig fengiš atvinnu og möguleika į lķfsframfęri. Hér er um aš ręša 400 til 500 žśsund Araba, sem hafa fengiš lķfsvišurvęri žarna og samskipti žessara kynstofna į landsvęšum Gyšinga hafa veriš žolanleg žrįtt fyrir ytri uppįkomur og alls konar truflanir.”

Žaš er einnig įhugavert aš skoša kröfu Araba til “Palestķnu” śt frį vķšara sjónarhorni. Frį upphafi og fram til okkar daga, hefur aldrei veriš til nein žjóš “Palestķnu-Araba”. Ķ augum Arabažjóšanna, hefur aldrei veriš til neitt žjóšland sem heitir Palestķna. Žaš er ašeins einn bęr sem Arabar hafa stofnaš ķ “Palestķnu” svo sögur fari af, en žaš er smįbęrinn Ramle, milli Tel-Aviv og Jerśsalem, en Arabar stofnušu hann įriš 717.

Viš getum lķka skošaš kröfur Araba, ķ ljósi įstands landsins, žegar Gyšingar tóku aš flytjast žangaš į nż. Žeir sem réšu landinu gegnum aldirnar, frį dögum Rómverja og fram į žessa öld, höfšu ekki minnsta įhuga į uppbyggingu žess. Žar skipti ekki mįli hvort Arabar eša Tyrkir įttu ķ hlut, ekkert žeirra stórvelda sem fóru žarna meš völdin bįru hag landsins fyrir brjósti. Afleišingin varš nišurnķšsla og órękt, m.a. vegna eyšingar skóga og skorts į umhiršu, žannig aš stórir hlutar landsins uršu óbyggilegir. Hver feršamašurinn į fętur öšrum į įtjįndu og nķtjįndu öld lżsir landinu sem dapurlegu eyšihrjóstri. Žessu er hvaš best lżst ķ riti eftir Mark Twain, en įriš 1867 skrifaši hann eftirfarandi:

“Eyšilegt land, žar sem jaršvegur er nęgilegur en er algerlega žakinn óręktargróšri og illgresi... viš sįum aldrei neinn mann į allri leišinni. Žarna fyrirfannst varla tré eša runni nokkursstašar... Palestķna er bęši eyšileg og lķtt ašlašandi...”

 

Landiš beiš eftir endurkomu Gyšinga, til aš endurreisa žaš og bjarga frį vanhiršu og misbrśkun.

Eins og įšur hefur komiš fram, žį hefur aldrei veriš til nein žjóš “Palestķnumanna”. Žaš eru ašeins Gyšingar, sem hafa elskaš landiš, sinnt žvķ og endurreist. Ef hinn vitri Salómon konungur ętti aš meta, hvort Arabar eša Gyšingar vęru hinir réttmętu ķbśar landsins, žį mundi hann efalaust dęma landiš eign Gyšinga. Aftur skulum viš grķpa nišur ķ žingręšu Winston Churchill ķ janśar įriš 1949:

“Gyšingarnir, hafa bęši notaš hęfileika sķna og möguleika til žess aš lįta eyšimörkina blómstra. Žeir sem hafa séš žetta, geta boriš žvķ vitni. Arabarnir, meš allan sinn viršuleika ķ framkomu, eru fyrst og fremst börn eyšimerkurinnar žar sem žeir dvelja. Žaš er meginįstęšan fyrir žvķ, aš ekki veršur um neina endurreisn landsins aš ręša, žar sem žeir stjórna.”

 

ŽJÓŠSAGA Į TUTTUGUSTU ÖLD

 

Sś skošun, aš Gyšingar eigi ekki rétt į sjįlfstęšu rķki ķ “Palestķnu”, vegna žess aš landiš sé eign annarrar žjóšar, er tiltölulega nżleg. Į nķtjįndu öld, žegar miklar umręšur hófust um heimflutning Gyšinga til “Palestķnu”, datt engum ķ hug aš halda slķku fram hvorki ķ ręšu né riti. Sś skošun aš Arabažjóšir eša einhverjir sem kallašir eru “palestķnskir ķbśar” eigi sögulegt tilkall, sögulega hefš, eša sögulegan eignarrétt er hreinn uppspuni, sem saminn hefur veriš į okkar dögum.

 

INNRĮS ZĶONISTA?

 

Žjóšsagan um innrįs Zķonista, er lķka nżleg framleišsla śr įróšursvél Araba. Įriš 1948 reyndi ekki nokkur mašur, aš halda žvķ fram, aš Gyšingar vęru orsök flóttamannavandamįlsins į svęšinu. Stašreynd mįlsins er sś, aš Arabar og ašrir sem bjuggu ķ “Palestķnu” ķ strķšinu voru ekki reknir brott (nema ķ örfįum undantekningartilvikum) af  Zķonistum, heldur flśšu aš eigin frumkvęši, vegna ótta viš yfirstandandi styrjaldarįtök sem Arabarķkin höfšu byrjaš. Žaš er śtilokaš aš fjöldabrottrekstur Araba frį landsvęšum Gyšinga, hefši getaš fariš fram įn žess aš eftir žvķ vęri tekiš.

Erlendir blašamenn sem fjöllušu um strķšiš įriš 1948 frį bįšum hlišum, skrifušu heilmikiš um flótta Araba burt frį strķšsįtökunum, en jafnvel žeim sem voru andsnśnir Gyšingum datt ekki ķ hug aš halda žvķ fram, aš flóttafólkiš hefši ekki fariš af eigin hvötum. Į žeim žremur mįnušum, sem stęrstur hluti flóttafólksins tók sig upp (ķ aprķl, maķ og jśnķ įriš 1948) žį birtust ķ stórblašinu “London Times”, (sem var opinberlega andsnśiš Zķonistum) ellefu fréttaskżringar um įstandiš ķ “Palestķnu” og žessu til višbótar var fjöldi frétta og blašagreina um mįliš. Hvergi var svo mikiš sem gefiš ķ skyn aš Zķonistar vęru aš reka Araba frį heimilum sķnum.

Ķ dag lesum viš hins vegar ķ kristilegum tķmaritum stašhęfingu eins og žessa:

“Fyrir tuttugu og žremur įrum, var heimaland ‘Palestķnumanna’ hertekiš af Ķsraelsmönnum og alžjóšasamfélagiš gerši ekkert ķ mįlinu.”  Hinar stóru kirkjudeildir og kristnir fjölmišlar, hafa oršiš fyrir miklum įhrifum frį įróšursvél Araba, varšandi svokallaša “Palestķnu” og svokallaša “Palestķnumenn”. Sama mį segja bęši um fjölmišla og stjórnmįlamenn heimsins, sem nś lįta lķta śt fyrir aš Ķsrael beri alla įbyrgšina į vandamįlum “Palestķnumanna”. Žetta er įvöxtur įróšursstrķšs Araba.

 

JÓRDANĶA ER RĶKI PALESTĶNUMANNA?

 

Viš veršum aš taka fram žį stašreynd aš nś žegar er til rķki svokallašra “Palestķnumanna” og žaš heitir Jórdanķa. Eins og įšur er getiš, stofnušu Bretar rķkiš Trans-Jórdanķu įriš 1922. Ķ upphafi ętlaši Abdullah emķr aš kalla landiš “Palestķnu”, en Bretar réšu honum frį žvķ. Stašreyndin er sś, aš ķ dag eru ķbśar Jórdanķu į bilinu 50 – 70%, afkomendur fólks frį hinu upphaflega umbošsstjórnarsvęši Breta ķ “Palestķnu” og žeir geta aušveldlega feršast milli Jórdanķu og “Vesturbakkans”.

 

ORŠ GUŠS MUN HRÓSA SIGRI

 

Žaš sem hefur gerst, er ekki ašeins aš heimurinn hafi tekiš viš hinni nżju söguskošun Araba, heldur hafa žeir sem bśa ķ Jśdeu, Samarķu og į Gasa, bęši Arabar og żmsir ašrir sannfęrst um žetta lķka. Žess vegna eru hįvęrar kröfur um stofnun rķkis “Palestķnumanna” į “hernumdu svęšunum”,  meš Jerśsalem sem höfušborg og žjóšir heimsins telja aš žetta sé eina leišin til aš frišur komist į ķ Miš-Austurlöndum. Stašreyndin er hins vegar sś, aš stofnun slķks višbótarrķkis Araba, er ašeins eitt skrefiš ķ įętlun PLO, til aš śtrżma Ķsraelsrķki endanlega og žeir višurkenna žetta opinberlega ķ arabķskum fjölmišlum. En rķki heimsins, sem vilja sjį įrangur strax, lįta sem žau viti ekki af žvķ.

Spįmašurinn Jóel, sem talar um endatķmana, fjallar einnig um togstreituna um Landiš:

“Sjį, į žeim dögum og ķ žann tķš, er ég snż viš högum Jśda og Jerśsalem, vil ég saman safna öllum žjóšum og fęra žęr ofan ķ Jósafatsdal og ganga žar ķ dóm viš žęr vegna lżšs mķns og arfleifšar minnar Ķsraels, af žvķ aš žeir hafa dreift henni mešal heišingjanna og skipt sundur landi mķnu.” (Jóel 3:6-7)

Guš mun uppfylla sįttmįlagjöf sķna, sem er aš fęra Gyšingažjóšinni allt landiš Ķsrael til eignar og orš Gušs fyrir munn spįmanna Hans mun hrósa sigri aš lokum.

 

Eftir Derek White

Ķ janśar 1991

 

Höfundurinn er framkvęmdastjóri "Christian Friends of Israel UK"